Platina (lot. Platinum) – retųjų metalų klasei priskiriamas elementas. Platinos atominis skaičius – 78, atominė masė – 195,08. Platina yra kali ir tąsi, šį metalą lengva štampuoti ir valcuoti. Metalo lydymosi temperatūra siekia 1768 °C, virimo – 3825 °C. Gamtinėje platinoje paprastai būna kitų platinos grupės metalų (paladžio, iridžio, rodžio, osmio), taip pat geležies, vario ir nikelio priemaišų. Johnson Matthey duomenimis, platina yra apie 20 kartų retesnė už auksą.
Elektrai laidus ir chemiškai neaktyvus bei korozijai atsparus platinos metalas labai plačiai naudojamas įvairiose pramoninės gamybos srityse. Nemaži platinos kiekiai naudojami automobilių katalizatoriuose. Platinos kiekis priklauso nuo variklio tipo: dyzelinių automobilių katalizatoriuose jos būna iki kelių gramų, benzininių – paprastai mažiau nei 1 g (JAV Energetikos departamento duomenys). Nors platina dažnai naudojama ir įvairių elektroninių prietaisų gamyboje, tauriojo metalo kiekis juose yra toks mažas, jog mažmeninis platinos išgavimas iš šių įrenginių laikomas absoliučiai ekonomiškai nenaudingu procesu.
Platina ir jos lydiniai naudojami korozijai ir cheminiams reagentams atsparių indų, aparatūros, elektrodų ir elektronikos kontaktų, varžinių termometrų ir termoporų, chirurginių instrumentų, filjerių gamyboje. Medicinoje platina naudojama kaip lydinys stomatologinių medžiagų ir biomedicininių prietaisų (pvz., širdies stimuliatorių elektrodų) gamyboje. Stiklo pramonėje platinos ir rodžio lydiniai naudojami stiklo pluošto ir ekranų stiklo gamybos įrangoje, nes išlydytas stiklas prie jų nelimpa. Platina dėl savo išskirtinės išvaizdos ir retumo taip pat plačiai naudojama juvelyrinių dirbinių bei investicinių luitų gamyboje.
Šaltiniai:
https://periodic-table.rsc.org/element/78/platinum
https://www.hydrogen.energy.gov/pdfs/16006_pgm_light_duty_vehicles.pdf
https://matthey.com/pgm-facts
https://en.wikipedia.org/wiki/Platinum