Nuo seniausių laikų auksas (lot. Aurum) yra vienas labiausiai vertinamų metalų dėl itin patrauklios estetinės išvaizdos bei tvirtumo. Cheminės-fizikinės aukso (cheminis simbolis Au) savybės yra itin unikalios. Metalo atominis skaičius – 79, atominė masė – 196,97. Aukso lydymosi temperatūra siekia 1064 °C, virimo temperatūra – 2836 °C. Grynas (999 prabos) auksas išsiskiria savo ryškiai geltona spalva, bet jei metale pasitaiko didesnis kiekis priemaišų, jos ženkliai keičia aukso atspalvį. Dažniausiai aukse pasitaiko sidabro ir vario priemaišų.
Auksas yra vienas iš tankiausių Žemės metalų (19,3 g/cm³). Jis yra puikus elektros bei karščio laidininkas ir pasižymi dideliu atsparumu korozijai. Išgrynintą auksą lengva formuoti bei apdirbti. Būtent dėl šių savybių auksas yra plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Preciziškai mažo galingumo elektros sroves galintis perduoti metalas dažnai naudojamas telefonų, kompiuterių, televizorių, fotoaparatų bei panašių elektronikos prietaisų kontaktinių laidų ir lustų gamyboje. Aukso naudojama ir odontologijoje (dantų lydiniuose) bei medicininėje elektronikoje. Perdirbtas auksas gali būti sėkmingai panaudotas naujų prietaisų ir juvelyrinių dirbinių gamyboje.
Šaltiniai:
https://periodic-table.rsc.org/element/79/gold
https://pubs.usgs.gov/periodicals/mcs2026/mcs2026-gold.pdf
https://www.britannica.com/science/gold-chemical-element
https://geology.com/minerals/gold/uses-of-gold.shtml
https://lt.wikipedia.org/wiki/Auksas