Nuo seniausių laikų auksas (lot. Aurum) yra vienas labiausiai vertinamų metalų dėl itin patrauklios estetinės išvaizdos bei tvirtumo. Cheminės-fizikinės aukso (cheminis simbolis Au) savybės yra itin unikalios. Metalo atominis skaičius – 79, atominis svoris – 196,96. Aukso lydymosi temperatūra siekia 1063°C, virimo temperatūra – 2966°C. Grynas (999 prabos) auksas išsiskiria savo ryškiai geltona spalva, bet jei metale pasitaiko didesnis kiekis priemaišų, jos ženkliai keičia aukso atspalvį. Dažnai aukse pasitaiko sidabro, vario, paladžio bei bismuto priemaišų.
Auksas yra vienas iš tankiausių Žemės metalų. Jis yra puikus elektros bei karščio laidininkas ir pasižymi dideliu atsparumu korozijai. Išgrynintą auksą lengva formuoti bei apdirbti. Būtent dėl šių savybių auksas yra plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Preciziškai mažo galingumo elektros sroves galintis perduoti metalas dažnai naudojamas telefonų, kompiuterių, televizorių, fotoaparatų bei panašių elektronikos prietaisų kontaktinių laidų ir lustų gamyboje. Aukso randama ir tokiuose namų apyvokos prietaisuose, kaip skalbimo mašinos ir oro kondicionieriai. Didesnius šio tauriojo metalo kiekius aptikti galima ir įvairiuose medicininiuose prietaisuose – stimuliatoriuose, protezuose, klausos aparatuose bei įvairiuose radiotechnikos aparatuose. Perdirbtas auksas gali būti sėkmingai panaudotas naujų prietaisų ir juvelyrinių dirbinių gamyboje.
Šaltiniai:
https://www.britannica.com/science/gold-chemical-element
https://geology.com/minerals/gold/uses-of-gold.shtml
https://lt.wikipedia.org/wiki/Auksas
https://www.thenaturalsapphirecompany.com/education/additional-precious-metals-information/gold-in-industry/
